Kompaktinė plokštelė  „Senoji Lietuvos muzika/ Musica Terrae Vilnensis“ – nedidelė XVI–XVII a. muzikos, skambėjusios Abiejų Tautų respublikoje panorama. Minėtu laikotarpiu valdovų rūmuose Vilniuje, Krokuvoje ir Varšuvoje  gyveno ir kūrė tie patys ir Lietuvos, ir Lenkijos kultūrai nusipelnę  užsienio  kompozitoriai – G.B.Cocciola, V.Bakfark, D.Cato, F.Maffon, M.Scacchi, A.Rohaczewski ir kt. Pirmą kartą Lietuvos muzikos istorijoje Vilniaus Arkikatedros vargonais buvo įrašyti iki tol nepublikuoti XVII a. klavyrinės muzikos pavyzdžiai iš Kražių vargonininko sąsiuvinio ir Sapiegų vargonų tabulatūros. Pažintine bei menine prasme vertingos  XVI a. anonimo „Giesmė apie šviesiausiojo karaliaus Žygimanto Augusto jungtuves“ ir „Gedulinga Giesmė. Užrašas ant karalienės Barboros Radvilaitės antkapio“(tekstus iš senosios lenkų kalbos išvertė S.Geda).Programą  parinko ir sudarė habil. dr. Jūratė Trilupaitienė.
Atlikėjai – choras „Aidija“ (dirigentas R.Gražinis),  rinktinis lietuvių -latvių senosios muzikos ansamblis, („Banchetto musicale“ ir „Ludus“), vargonininkė J.Bundzaitė.
Įrašyta 1998 m. Vilniaus Arkikatedroje ir Vilniaus plokštelių studijoje.
Viršelyje – Barbora Radvilaitė. XIX a. nežinomas autorius, popierius, plieno raižinys. 17,6x12,4.
Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.