Trijų CD komplektas „Lietuvos džiazas“ – džiazo raidos Lietuvoje retrospektyva. Komplekte daugiau nei trys valandos  muzikos: archyviniai ankstyvieji  trečiojo-ketvirtojo dešimtmečių pavyzdžiai, studijniai  septintojo- aštuntojo dešimtmečių lietuvos džiazo meistrų įrašai.
Praėjusio šimtmečio pasaulio džiazo istorija jau parašyta. Technikos pažangos ir atominės energijos amžius kartais dar vadinamas džiazo ir dangoraižių epocha. Tiesa, istorija Lietuvai  nesuteikė galimybės tolygiai vystytis.  Iki XX a. pradžios priklausiusi Rusijai ir Vokietijai, Lietuva  tik 1918 m. paskelbė nepriklausomybę.Vėliau Lenkija okupavo Vilniaus kraštą ir sostinę Vilnių. Maža, skurdi buv. Carinės Rusijos imperijos  provincija su laikinaja sostine Kaunu tapo nauja valstybe Europos žemėlapyje. Po ilgo ir sunkaus naujos valstybės kūrimosi tik ketvirtojo dešimtmečio vidurys buvo paženklintas ekonomikos ir kultūros suklestėjimo  apraiškomis. Šie pokyčiai neišvengiamai ugdė naujas  bendravimo formas – Kaunas tapo mažu europietišku Lietuvos centru su elegantiškais restoranais, kavinėmis, kino teatrais, parduotuvėmis. Kaip rašė to meto spauda, ypač gausiai buvo lankomi ir mėgiami  restoranų ir kavinių „muzikiniai seansai“, kurių metu skambėjo populiariausi  Europos ir Amerikos šlageriai, miuziklų melodijos. Vietiniai „jazbandai“ mėgino lygiuotis į geriausius svinguojančių  užsienio šalių orkestrų pavyzdžius, skambėjo naujieji šokiai – tango, fokstrotas, čarlstonas. Tarpukariu buvo įrašyta daug lietuvių pramoginės muzikos plokštelių Columbia, His Master’s voice  ir kt. įrašų kompanijose.

I CD  skamba  labiausiai svinguojančio orkestro manierą atitikęs Danieliaus Pomeranco orkestras bei unikalus lietuvių kilmės pianisto Vic Briedžio įrašas su klarnetininku Tony Parenti.
Džiazo orkestrų / bigbendų mėgėjų dėmesį patrauks  septintojo dešimtmečio Juozo Tiškaus orkestro įrašai. Beje, Tiškaus orkestras buvo lyginamas su  Olego Lundstremo bigbendu –geriausiu buv. Sovietų Sąjungos bigbendu. Septintuoju dešimtmečiu, politinio atšilimo laikais gana intensyvi buvo vadinamų jaunimo kavinių- skaityklų veikla, tapusių pusiau legaliais džiazo klubais – toks klubas buvo ir Vilniuje; tuo laiku įvyko ir pirmieji džiazo festivaliai Taline, Elektrėnuose. Keletą šio periodo įrašų taip pat rasite I CD  (ankstyvieji pianisto Viačeslavo Ganelino įrašai, Olego Molokojedovo kvinteto kompozicijos, Klaipėdos  džiazo ansamlis „Žėrutis“).

II CD – aštuntojo dešimtmečio Lietuvos džiazo panorama politinio sąstingio ir izoliacijos metais, studijiniai Klaipėdos fakultetų džiazo orkestro įrašai ir  unikalūs festivalio „Baltijos jaunystė“ (1980) koncertiniai įrašai – tikras nacionalinės  jaunųjų džiazo lyderių kartos proveržis (saksofonininkas Petras Vyšniauskas, pianistas Saulius Šiaučiulis ir kt.) IIICD skirtas  muzikantams, kuriuos šiandien galime vadinti pasaulio piliečiais ir XXa. antrosios pusės free džiazo lyderiais – pianistui ir kompozitoriui Viačeslavui Ganelinui, multiinstrumentininkui Vladimirui Čekasinui bei  būgnininkui Vladimirui Tarasovui. Šis trio džiazo muzikantų karjerą pradėjo Lietuvoje, Vilniuje.  Iki 1980 – ųjų daug koncertavo  buv. Sąjungos miestuose, užsienio šalyse, įrašinėjo plokšteles. Trio rengiamos programos pasižymėjo novatoriškumu, radikaliomis muzikinėmis koncepcijomis. Tuo laiku jų muzika buvo nauja, netikėta ir pagavi, sukėlusi vietinių  ir užsienio džiazo kritikų ir klausytojų susidomėjimą.  Studijiniai trio darbai – didelės, įrašams kruopščiai pritaikytos išplėtotos kompozicijos, koncertiniai įrašai visuomet būdavo paženklinti  spontaniškomis improvizacijomis, tetrališkumu. 

III CD skamba 1975–1980 laikotarpio koncertų Palangoje, Nacionalinėje filharmonijoje, Maskvoje, Vakarų Berlyne įrašai, pirmosios trio LP Con anima fragmentai bei itin unikalūs 1971 m. Vladimiro Čekasino įrašai Prahos Mozarteumo studijoje, kuriuos maloniai  leido į Lietuvos džiazo rinkinį įtraukti Supraphono įrašų kompanija.