Prisijungti
Module Border Module Border
  Apie leidinį 

ALEKSANDRA JUOZAPĖNAITĖ-EESMAA (1943) – lietuvių pianistė, nuo 1977 m. gyvenanti Taline. Jos muzikiniai gabumai išryškėjo ankstyvoje vaikystėje: ketverių metų pradėjo skambinti fortepijonu, būdama devynerių su Filharmonijos orkestru (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras) atliko Haydno Koncertą D-dur, keturiolikos  – surengė pirmąjį didelį rečitalį. Mokėsi Vilniuje pas prof. Olgą Šteinberg, baigė Maskvos konservatoriją ir šios konservatorijos aspirantūrą ( prof. Jakovas Zakas).  Juozapėnaitė-Eesmaa sėkmingai dalyvavo  svarbiausiuose buvusios Sovietų Sąjungos pianistų konkursuose. 1960 m. pianistė tapo tarptautinio konkurso Minske laureate, 1961 m. tarptautiniame pianistų konkurse Maskvoje buvo apdovanota pagyrimo raštu. 1968 m. tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje laimėjo pirmąją premiją ir prizą už geriausią Čiurlionio kūrinių interpretaciją.

1976 – 1977 m. Juozapėnaitė-Eesmaa stažavo Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje. Paryžiuje pas žymų prancūzų pianistą Claude’ą Helfferą  ji studijavo šiuolaikinę prancūzų muziką (Debussy, Ravelis, Boulezas, Xenakis).  Vėliau ypač susidomėjo Olivier Messiaeno kūryba ir, paties kompozitoriaus  parekomenduota, pradėjo lankyti  pianistės Yvonne Loriod klasę bei įsitraukė į  nuodugnias Messiaeno muzikos studijas. “Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų” Juozapėnaitė-Eesmaa nagrinėjo ir rengė su Yvonne Loriod,  kompozitoriaus žmona, kuriai šis veikalas paskirtas.

Stažuojant Paryžiuje, Juozapėnaitei-Eesmaa teko keletą kartų skambinti legendiniam XX amžiaus pianistui Arthurui Rubinsteinui, kuris pripažino ją  turint  didelį  talentą.  Vieną jo patarimą – įrašyti kuo daugiau muzikos – pianistė uoliai vykdo.
Aleksandros Juozapėnaitės-Eesmaa meninei individualybei būdinga  racionalumo ir emocionalumo darna, padedanti atrasti įtikinamas klasikos ir šiuolaikinės muzikos interpretacijas. Puikus formos pojūtis, jausmų gelmė, minčių logika bei visa gaubianti rimtis – ryškiausi jos interpretacijų bruožai. Įvairių šalių kritikai  aukštai įvertino stiprią, mąslią ir savarankišką pianistės asmenybę. Žymi vokiečių pianistė ir pedagogė Edith Picht-Axenfeld apibūdino Juozapėnaitės-Eesmaa  meistriškumą jog: “šis meistriškas grojimas jaudina iki širdies gelmių”. Po 1998 m. Taline vykusio festivalio “Klaver 98” spauda pianistės koncertą pavadino ryškiausiu, o pačią atlikėją – festivalio žvaigžde (festivalyje dalyvavo pianistai Andrejus Gavrilovas, Johnas Lillas, Roger Muraro ir kt.).

Atlikėjos repertuaras  didelis ir įvairus. Be klasikos ir XX amžiaus pasaulio muzikos, ji skambina lietuvių  ( M.K. Čiurlionis, Juozas Gruodis, Jonas Nabažas) ir estų (Heino Elleris, Eugenas Kappas, Lydia Auster, Arvo Partas) kompozitorių kūrinius, parengė nemažai jų premjerų, redagavo natas. Daug kūrinių įrašė Vilniaus, Maskvos, Talino, Paryžiaus, Amsterdamo radijo studijose.  Dešimt jos plokštelių ir kompaktinių diskų išleido Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos įrašų firmos.
Pianistė skambino su žymiais dirigentais – Jonu Aleksa, Sauliumi Sondeckiu, Neeme Jarviu, Romanu Matsovu, Aramu Chačaturianu ir kt.; koncertavo Lietuvos miestuose, Maskvoje, Leningrade (Sankt Peterburge), daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos miestų, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje.

Nuo 1968–1977 m. Juozapėnaitė -Eesmaa dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos akademijoje Vilniuje, nuo 1977m. – Estijos muzikos akademijoje.
Už nuopelnus Lietuvos kultūrai pianistė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Module Border Module Border
Tabululatūra - about
Copyright (c) 2018 Semplice Terms Of Use Privacy Statement