Prisijungti
Module Border Module Border
  Apie leidinį 

Žymus lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) dažnai vadinamas vienu iš modernizmo dailės pradininkų. Jo menas unikalus ir nepakartojamas – tai savita muzikos ir dailės sintezė. Pritaikęs dailėje komponavimo principus, siejamus su muzikinių formų struktūra( sonata, preliudas, fuga), sukūrė visiškai originalų tapybos ciklą, vadinamąją tapybinę sonatą bei tapybinius preliudų ir fugų ciklus. Čiurlionio paveikslų ciklai –„Saulės“, Pavasario“, „Žalčio“,„Jūros“, „Žvaigždžių“,„Vasaros“, „Piramidžių“ sonatos, „Preliudai ir fugos“ – atveria gilų minties ir fantazijos pasaulį, jie kupini linijų ir motyvų polifonijos, simbolių ir įvaizdžių dinamikos.
 Kompoziciją Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute, baigė prof. Zygmunto Noskowskio klasę, tobulinosi Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje pas profesorius Salomoną Jadassohną ir Karlą Reineckę. Leipcige jį supo didelė kultūrinė  aplinka (Gevandhauzo koncertai).  Šiame mieste menininkas parašė daugumą savo polifoninių kūrinių.
 Palaipsniui Čiurlionio muzikinė kūryba įgijo pagrindinių XX a. naujosios muzikos bruožų. Tam tikra prasme jį galima vadinti impresionizmo („Mažųjų peizažų ciklas“), „kosmoso muzikos“ ir dodekafonijos (naujosios dermės preliudai, variacijos Sefaa Esec, Fuga b-moll), folklorizmo (liaudies dainų variacijos, fugetės), netgi minimalizmo ( Preliudas F/a) bei struktūralizmo pranašu.Čiurlionis kūrė palyginti trumpai (iki  1909 m.), tačiau labai intensyviai. Progresuojanti liga nutraukė jo veiklą, menininkas mirė būdamas vos trisdešimt šešerių metų.
Savo gyvenimu ir kūryba, tarsi iš pačios visatos gelmių išaugančiu simbolistiniu modernizmu Čiurlionis sujungė daugybę  reikšmių – tai sinkretizmo, pirmapradiškumo, mitologinio dvasios atsinaujinimo per auką, archajiškų vizijų, struktūralizmo ir mistikos pasaulis, realybę nušviečiantis neregėtomis būtimis, pakylėtas į universalią krikščionybės plotmę, į visuotinumą, sakralinį kosmosą. Čiurlionis įkvėpė daugelį menininkų, paskatino spalvos ir garso atradimams pasaulio ir Lietuvos kompozitorius (Olivier Messiaenas, Vytautas Bacevičius, Bronius Kutavičius).
 Čiurlionis yra parašęs 2 simfonines poemas –„Miške“ (1900–1901) ir „Jūra“ (1903–1907),  uvertiūrą „Kęstutis“(1899), styginių kvartetą, parašęs per 200 kūrinių fortepijonui,styginių kvartetui, vargonams, chorinių kūrinių a cappella psalmių tekstais, harmonizavęs per 60 lietuvių liaudies dainų.
 Čiurlionio vargonų kūrybą iki šiol reprezentavo septynios fugos (fis-moll, cis-moll, e-moll, g-moll, Kyrie, Fuga-choralas ir Fuga b-moll), sukurtos Leipcige 1901–1902 m. (penkias jų vargonams pritaikė Leopoldas Digrys), taip pat keletas preliudų, parašytų 1904 m. ir išlikusių jo tėvo, Druskininkų bažnyčios vargonininko sąsiuvinyje. 1925 m. 14 mažų preliudų vargonams rinkinį Kaune išleido Stasys Šimkus, 1959 m. Vilniuje, papildytą fugomis, – Jadvyga Čiurlionytė. Tik keletas jų, tikrai vargoniškos faktūros, prigijo vargonininkų repertuare ir yra įrašyti vienoje pirmųjų Digrio plokštelių.
Įrašai šiai kompaktinei plokštelei Vilniaus arkikatedros vargonais daryti du kartus – 2000 m. (įrašytos septynios fugos) ir 2004 m. (įrašyti Jūratės Landsbergytės šiam instrumentui pritaikyti ir atliekami kanonai, preliudai, fugetės). Kai kurie kūriniai vargonais atlikti ir įrašyti pirmą kartą. Šia programa norėta kuo geriau pristatyti įdomų ir daugialypį Čiurlionio kūrybos vargoniškumą. Smulkesni kūriniai, skambantys greta monumentalių fugų, išryškina detalės svarbą Čiurlionio muzikoje bei kompozitoriaus nujaustą vargonų garso tapybiškumą, įvaizdžių priešpiešą ir susiliejimą, formos vientisumą ir daugialypumą. Čia atsiskleidžia ir ypatinga čiurlioniška polifonija, eskizuose užfiksuota žanrų įvairovė, jų savita metamorfozė, kurią galima būtų apibūdinti kaip veiksmo simbolį, žanro įvaizdį ar viziją. Tokios yra Čiurlionio bažnytinės giesmės, išsiliejančios preliuduose ar fugose („Kyrie“ VL 84, „Šventas Dieve“ VL 343, „Angelus Domini“ VL 184). Naujai vargonams pritaikytuose kūriniuose galima rasti ir unikalų muzikos bei dailės ryšį („Marios“ VL 317(b)). Juose matyti registrų spalvų gelmė ir jėga, liudijanti, kad vargonai buvo Čiurlionio instrumentas, jam siekiant erdvės, šviesos ar tamsos, kosmoso ir gamtos stichijos skambesio pojūčių, mistinės didybės, sakralumo, pasaulio sukūrimo išraiškos.
 Paprastučiuose mažuose kanonuose, miniatiūrose („Dainelė“ VL 199) netikėtai atsiveria vargoniškoji liūdesio gelmė, gal nutrūkusių dialogų versijos, fantastiniai stichijos atspindžiai – intarpai, ištirpstantys tolyje („Postliudas“), įmanomi perteikti tik pasinaudojus vargonų registrais, instrumento daugialypumu ir įvairove, sistemos paralelizmu. Šio instrumento skambesio galių Čiurlioniui reikėjo tam, kad rastųsi garsinės vizijos, ne kartą aprašytos jo laiškuose. Viena iš jų – „pasaulio kaip didelės simfonijos“ idealybė.
 Didžiausia, monumentaliausia Čiurlionio Fuga b-moll VL 345 (1909) – paskutinis užbaigtas kūrinys, parašytas fortepijonui. Šioje plokštelėje Fuga prasideda nedidele padidinto trigarsio įžanga, vandenų, jūros gelmės įvaizdžiu (įrašyta ir įmontuota 2004 m.), kurią kaip hipotetinį vargoninį Fugos įvadą nurodo Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas Vytautas Landsbergis (VL, Čiurlionio muzika, Vilnius, 1986, p. 103).
Fugos b-moll tema artima dodekafoninei serijai – tai vienuolikatonė melodinė linija, nuolat kylanti iš tamsių bosinių skambesio gelmių. Tuo metu M. K. Čiurlionis kūrė tapybos ciklą „Žalčio sonata“, o svarbiausia, neįgyvendinta jo kompozicinė idėja, turėjusi sujungti muzikos ir dailės pasaulius, buvo opera „Jūratė“. Fugos įžanga – lyg nusileidimas į jūros gelmes, būsimos operos uvertiūra, kurią Čiurlionis aprašo laiške sužadėtinei ir libreto autorei Sofijai Kymantaitei. Garsas a, lėtai grimztantis klasteriais į bosus, atveda į Fugos pradžią, kuri pamažu išsivinguriuoja lyg kosminis žaltys, aprėpiantis žemę ir dangų.
 Galima teigti, jog Čiurlionio vargonų „vizijos“ buvo artimos ne tik XX a. I pusės menininkų pamėgtam Klangfarbe stiliui, išpranašavo apokaliptinį ateinančių šimtmečių alsavimą, bet ir mūsų dienomis skamba naujai, inspiruoja ieškojimus.
                                                                                         
 
 
 JŪRATĖ LANDSBERGYTĖ (g. 1955 m.) 1980 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Muzikos ir teatro akademija). Studijavo muzikos istoriją (prof. Jadvygos Čiurlionytės klasė) ir vargonus (prof. Leopoldo Digrio klasė). Tarptautinio vargonininkų konkurso Kijeve diplomantė (1989). Tobulinosi tarptautiniuose atlikėjų meistriškumo kursuose, vadovaujamuose žymių Europos vargonininkų J.E. Köhlerio (Veimaras), E. Kooimano (Berlynas), G. Bovet, A. Rössler, N. Danby (Milštatas, Austrija). Dalyvavo muzikiniuose festivaliuose Lietuvoje (Pažaislio, Šv. Kristupo, T. Manno, „Gaidos“, Druskininkų vasaros su M. K. Čiurlioniu ir kt.) ir užsienyje –Jerevane (1991), Berlyne (1991), Gdanske (1993) Liuksemburge (1995), „Europa Cantans“, Vestfalijos taikos jubiliejiniame projekte „Europa+Balticum“ (1998), Uzedome (2000, Vokietija) Rygoje (2000), Schwabmünchene (2001), „Romantik an der Oder“ Frankfurt/Oder (2002), H. Hesse, Calw (2002). Koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje. 1995–1996 m. dirbo Berlyno Šv. Stepono evangelikų bažnyčios vargonininke, toliau tęsia šią veiklą Lietuvos ir Vokietijos bažnyčiose. Pirmoji atliko ir įrašė daugelį lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių vargonams.
Transkribavo kūrinių vargonams, parengė M. K. Čiurlionio kūrinių vargonams leidinį, taip pat V. Bacevičiaus vargonų kūrybos pirmą pilną leidimą (išleido Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, 2004). Dalyvauja tarptautinėse muzikologų konferencijose, paskelbė mokslinių ir publicistinių straipsnių apie lietuvių kompozitorių naująją, vargonų bei religinę muziką. Kaip muzikologė dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute Vilniuje. Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
Įrašė 8 kompaktines plokšteles. Svarbiausios: M. K. Čiurlionis, B. Kutavičius, Vilniaus katedra, 2000, išleido „Tembras“; Konzert in Berliner Dom, 2000; Flute and Organ in Vilnius Cathedral, 2001; Romantismus plus, Kirche Heiliger Kreuz, Frankfurt/ Oder, 2003; Baltic Landscapes, Karlsruhe Stadtkirche, 2005, – pastarąsias tris, įrašytas su fleitininku Carstenu Hustedtu, išleido Vilniaus plokštelių studija.
 

Module Border Module Border
Tabululatūra - about
Copyright (c) 2018 Semplice Terms Of Use Privacy Statement