Prisijungti
Module Border Module Border
  Apie leidinį 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – kultinė Lietuvos meno figūra, Lietuvos tapatybės
ženklas. Paradoksalu, tačiau tarptautiniu mastu plačiai pripažintas nepaprastas muzikos ir
tapybos kompozitorius jaunajai lietuvių kartai yra tapęs tarsi abstrakčiu simboliu, iš įpročio
garbinama ikona, prie kurios prisiliesti lyg ir nederėtų.
Čiurlionis iš pirmo žvilgsnio atrodo vienas mažiausiai tikėtinų ir kompozitoriaus Arturo
Bumšteino bei džiazo kūrėjo Liudo Mockūno – itin „neformalių“ menininkų – muzikinio
pagerbimo adresatų. Bumšteinas daugelyje savo projektų yra naudojęs kitų menininkų, taip
pat ir kompozitorių medžiagą (koncepcijas, grafines partitūras, fragmentus), iš muzikos
pasaulio labai natūraliai perėjo į šiuolaikinio meno pasaulį, yra laikomas aktyviausia
ir įvairiapusiškiausia asmenybe lietuviškoje tarpdisciplininio bei garso meno scenoje.
Mockūnas, jau senokai tituluojamas džiazo ir šiuolaikinės muzikos multiinstrumentininku
virtuozu, yra sukūręs savitą grojimo pučiamaisiais instrumentais stilių. Abu „Balsovaizdžių“
kūrėjai menkai teprimena vienišą genijų, tačiau atmetę stereotipus, pamatysime ne vieną
paralelę su Čiurlionio asmenybe: menininkai noriai išbando naujoves, neapsiribodami savo
žanro specializacija – jų talentas labiausiai atsiskleidžia bendruose tarpžanriniuose bei
tarpdisciplininiuose projektuose su kitais kūrėjais. Ir Bumšteinas, ir Mockūnas į genijaus
kūrybą lygiuojasi laisvai, jos nesureikšmina. Nelaikytina to noru ar arogancija, pasinaudojus
žymiu vardu kaip prekės ženklu, be didelių pastangų gauti „pridedamąją vertę“ ir stačia galva
įšokti į greitąjį visa ko modernizavimo traukinį.
Čiurlionio pėdsakas „Balsovaizdžiuose“ apibendrintas, abstraktus – chorinių kūrinių
nuotrupų, įdainuotų choro „Jauna muzika“ (dirigentas Vaclovas Augustinas), elektroninių
ir akustinių garsų, triukšmų bei improvizacijų fone gali būti suvokiamas ir kaip aliuzija
į „Pasaulio sutvėrimą“, tarsi savotiška laiko mašina būtų perkėlusi Čiurlionį į mūsų
branduolinį amžių. Galime tik spėlioti, ar Čiurlionis būtų susidomėjęs garso sintezatoriais,
ar būtų bendradarbiavęs su šiuolaikinio džiazo kūrėjais. Tačiau turint galvoje pažangų tiems
laikams jo tarpdiscipliniškumą, pažangos ir įvairių meno sričių (muzikos, dailės, fotografijos)
smalsumą, norisi manyti, kad „Balsovaizdžių“ meninė raiška jam nebūtų svetima, juolab kad
Čiurlionis, kaip kompozitorius ir pianistas, jautė prielankumą improvizacijai.
„Balsovaizdžių“ autorių kūrybinis avantiūrizmas, netiesioginis ir neformalus ryšys su
Čiurlionio kūryba paradoksaliu būdu ne tik nesumenkina genijaus spindesio – priešingai –
iškelia pastarąjį iš kanonizuotų meno šventųjų panteono ir įtraukia jį į aktualiąją dabartį.

Kompozicija „ Balsovaizdžiai“ sukurta leidyklos „Semplice“ užsakymu ir skirta 100-osioms
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinėms. Kūrinio premjera įvyko tarptautinio
festivalio „Vilnius jazz 2011“ atidarymo koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Module Border Module Border
Tabululatūra - about
Copyright (c) 2018 Semplice Terms Of Use Privacy Statement